Surink Lietuvą! Jurbarkas

   Jurbarko magnetukas - himnas Panemunės pilių keliui ir jo didžiausiai žvaigždei - Panemunės piliai.

   Kai Jurbarko turizmo informacijos centre darbuotojos paklausiau, ką ant magnetuko simbolizuoja autobusiukas, tai ji atsakė - turistų grupes, kurios važiuoja Panemunės keliu.

   Panemunės kelias mums labai gerai pažįstamas, nes juo kiekvienais metais pradedame savo keliones po Lietuvą. Savo šeimoje sakome - laikas atidaryti kelionių sezoną, sėdam į mašiną ir važiuojame link Raudondvario. Apie šį kelią jau esu rašiusi anksčiau Panemunės pilys įraše. Todėl šiandien nesikartosiu ir parodysiu šiek tiek naujų nuotraukų. Pirmiausia - Jurbarko dvaro likučiai, kuriame įsikūręs Jurbarko turizmo informacijos centras. Pagrindinio pastato išliko tik prie įėjimo buvusio portiko frontonas ir jį laikančios keturios kolonos.

   Bet yra restauruoti keli mažesni pastatai, sutvarkytas parkas.

   Jurbarke gal tiek grožio ir matėme, užsukome papietauti ir judėjome pirmyn. Panemunės pilyje, kuri yra pagrindinis Jurbarko pasidižiavimas, buvome šį pavasarį, man patinka, kai medžiai dar neuždengia pastatų grožio, bet nufotografuoti visos sienos su abiem bokštais vis tiek nepavyko. Dėl nepaprastai didelio lankytojų ir jų automobilų srauto, nenorėjau tarp mašinų migruoti ir ieškoti taško iš kurio matytųsi visa pilis, bet manau visi ją matė ir nepasiges tokios nuotraukos.

   Šioje pilyje man įdomiausia tai, kad yra padarytos šaunamosios angos, bet jos niekada nebuvo naudojamos. Šiandien taip statančiam savo namus, sakytume - kičas, bet pasistėtė dvarininkas kičinę pilį, o praėjo 400 metų ir mes žavimės šiuo statiniu. Gal ir dabartiniai kičiniai pastatai po 400 metų bus laikomi istoriniais ir turistų gausiai lankomi. Iš tiesų tai buvo dvaras, kurį įsigijo vengrų kilmės dvarininkas Jonušas Eperješas ir 1610 metais pastatė Panemunės pilį. Vengrijoje labai daug pilių, tai gal dvarininkui ji priminė namus. 

   Laikui bėgant, savininkai keitėsi ir kiekvienas keitė ją pagal savo poreikius ir skonį. Sakoma, kad gražiausia pilis buvo, valdant generolui Antanui Gelgaudui, tačiau jam žuvus per 1831 metų sukilimą, pilis buvo apleista.

   Kaip pirmą kartą ją pamačiau, pilis buvo labai apleista, o dabar čia įsikūręs viešbutis, restoranas, o svarbiausia - muziejus. Muziejuje dar ne visos patalpos restauruotos, bet esanti ekspozicija man pasirodė įdomi, juk ne kiekviename dvare ar pilyje pamatysi karcerį, kuriame dvarininkas savo kumečius už skolas kalino, o dar man  patiko kitur nematytos krosnys.

   Šioje restauruotoje dalyje yra dvi didelės duonkepės krosnys,

   O ant pastato sienų išlikę buvusio grožio fragmentai. Mums lankantis pilyje, salėse buvo dailės studentų darbų paroda. Modernus menas tarp šių dar nerestauruotų sienų atrodė puikiai.

   O pabaigai norėčiau parodyti dar vieną grožybę, važiuodami Panemunės pilių keliu, stabtelėkite Vilkijoje prie šaknimis į viršų augančių medžių. Jie nuostabūs. 

   Kelionės tęsiasi, dar daug magnetukų reikia surinkti, daug vietovių aplankyti.

Surink Lietuvą! Kauno rajonas

   Kauno rajono magnetukas sutalpino du gražus objektus - Raudondvario pilį ir Zapyškio senąją bažnytėlę.

   Senoji Zapyškio bažnyčia šiuo metu yra restauruojama ir prie jos prieiti negalima, fotografuoti taip pat nėra ką, nes per pastolius nieko nesimato. Tikiuosi restauracija neužtruks ir vėl bus galima grožėtis mažyle Nemuno pakrantėje. Nuotrauka pasiskolinta iš interneto, tik šioje nuotraukoje bažnytėlė man atrodo padailinta.

 

   Mano nuotrauka, daryta prieš kelis metus plaukiant Nemunu, nėra tokia graži, bet bažnytėlė labiau atpažįstama 😊  

 

 

   Raudondvario pilis-dvaras yra pilnas gyvybės ir žmonių. Jame kauniečiai pradeda savo kelionę Panemunės pilių maršrutu, jame daug jaunavedžių, nes čia įsikūręs Kauno rajono civilinės metrikacijos skyrius. tad iškilmingas santuokos registravimas vyksta Raudondvario pilyje. Pilyje įsteigtas muziejus, o viename iš dvaro mažesnių pastatų įsikūręs Kauno rajono turizmo informacijos centras.

 

   Restauruotoje buvusių Tiškevičių rūmų oranžerijoje įsikūręs restoranas. Restoranas, kaip restoranas, bet kavos ten ename išgerti dėl papūgos Leo, kuri nuolat "kalbina" svečius savo skardžiu balsu. Gaila, bet papūgos nuotraukos neturiu, tik oranžerijos ir magnetuko oranžerijos fone.

 

   Restauruotose buvusiose dvaro žirgyno patalpose įsikūręs menų inkubatorius, kur vyksta koncertai, parodos.

   Aišku, gražūs šie pastatai, bet man Kauno rajone labiau patinka gamta. Juk čia tiek pažintinių takų ir nuostabių gamtos kampelių. Jau rašiau apie Dubravos arboretumą, o kur dar Dubravos rezervatinė apyrubė, į kurią nuvykus birželio pradžioje galima pamatyti baltai žydinčią pelkę, per kurią nutiestas medinis takas.

Gražiausias pažintinis takas Lietuvoje - Arlaviškių botaninio draustinio takas, geriau žinomas kaip Kadagių slėnis.

 

   Žiegždrių geologinis takas su stalaktitų atodanga.

   Ir daug, daug nuostabių vietų Kauno rajone, kur galima apsilankyti ir smagiai praleisti laiką.

 

 

Surink Lietuvą! Alytus

   Alytaus magnetukas "Surink Lietuvą" yra širdelės formos. Tai labai gražu, bet pasidarė įdomu, kas bendra tarp Alytaus ir širdelės?

   Pradėjusi domėtis, pamačiau, kad Alytus bando savo įvaizdį kurti kaip meilės miesto, net savo pavadinimą rašo, kaip žodį "Myliu". Jis ne tik ant magnetuko, bet ir viešose erdvėse dominuoja. Tereikia priartėti prie miesto ribos ir mus sveikina "Alytus" o gal "Myliu"?

 

   O ar teko girdėti, kad Alytaus atsiradimas taip pat siejamas su meilės istorija? Ar žinote legendą apie kunigaikštį Alytą ir vaidilutę Mirgrausėlę? Seniai seniai, o pagal istorinius dokumentus XIV amžiaus pabaigoje ant piliakalnio, kuris dabar vadinamas Alytaus piliakalniu, gyveno savo pilyje kunigaikštis Alyta. Jis pamilo vaidilutę Mirgrausėlę, Mirgrausėlė taip pat jį pamilo ir aukojo dievams aukas, kad atleistų ją nuo vaidilutės pareigų. Tačiau vieną dieną pilį užpuolė kryžiuočiai, nors narsiai gynėsi kariai, bet Alyta pamatė, jog pralaimės kryžiuočiams, todėl jis nubėgo pas Mirgrausėlę, ją paslėpė, o pats grįžo kovoti. Kovoje jis žuvo. Mirgrausėlė sužinojusi apie mylimojo mirtį, taip graudžiai verkė, kad net ašarų upelis pradėjo tekėti į Nemuną. Žyniai upelį pavadino Alytupiu, o vietovę aplink Alytos pilį - Alytumi.

   Dar alytiškiai sugalvojo padaryti meilės matuoklį. Jis padarytas ant Baltosios rožės tilto. Pats tiltas taip pat yra pavaizduotas ant magnetuko, tik ne ant Alytaus miesto, o ant Alytaus rajono, tad apie jį parašysiu vėliau, kai įsigysiu Alytaus rajono magnetuką.

 

   Tiesa, ant Alytaus miesto magnetuko dar matosi stilizuota širdelė, kuri yra pastatyta ant Baltosios rožės tilto. Širdelė puošia tiltą ir dar atlieka praktinę funkciją - ji skirta jaunavedžių meilės spynoms kabinti. O gal ir ne vien jaunavedžių, bet visų, kurie tiki, jog užrakinus spyną, meilė liks amžinai.

 

 

Surink Lietuvą! Trakai

   Trakai, trakų pilis... Vieta, kurią žino visi Lietuvoje, net jei nebuvo joje nei vieno karto. Į šią vietą visada malonu sugrįžti, todėl nors kartą metuose vykstame į Trakus. Šiemet dar nebuvome nuvažiavę, bet žaidimas "Surink Lietuvą" buvo puiki paskata apsilankyti Trakuose. Ir štai - nuostabi diena nuostabioje vietoje, o svarbiausia naujas magneukas mano kolekcijai.

  Tikriausiai visi žino legendą, kurioje teigiama, kad pilį Kęstutis statė, jo žmonai Birutei pageidaujant, kad prie pilies būtų daugiau vandens, kurio jai trūko atvykus pas vyrą iš pajūrio. Aplink pilį tikrai daug vandens - visas Galvės ežeras. 

   Apiplaukėme laivu aplink pilį, tad pasigėrėti pilimi galėjom iš visų pusių.

   Dar noriu pasidalinti viena nuotrauka iš pasiplaukiojimo po ežerą - Užutrakio dvaro vaizdu, kuris lyg gulbė baltuoja iš tolo. 

   Gaila, kad šiandien nepavyko Kaišiadoryse ir Elektrėnuose  nusipirkti magnetukų, nes Žolinės yra šventinė diena ir šiandien Turizmo informacijos centrai ten nedirba. Reiškia, teks dar kartą vykti tuo pačiu keliu.

Surink Lietuvą! Birštonas

   Ilgą laiką Birštonas ir banginiai  - man buvo labai keistas derinys ir, tik pasidomėjusi kurorto istorija, supratau, kodėl birštoniečiai taip prisirišę prie banginių. 😃

   Viskas, kaip ir dera Birštonui,  prasidėjo nuo mineralinio vandens. XIX amžiaus pabaigoje Birštone buvo pastebėtas mineralinio vandens šaltinis, jis ištirtas ir pripažintas gydomuoju. Kurorto  savininko dukros garbei pavadintas  - "Viktorija". Šalia šaltinio buvo pastatytas suoliukas ir pavėsinė, bet šaltinis nukentėdavo nuo potvynio ledų, todėl 1928 metais pagal architekto R. Steikūno projektą, iš rupaus akmens ir cemento buvo suformuotas žuvies formos ledlaužis. Kituose šaltiniuose minima, kad šaltinis vadinosi "Vytauto" vardu, iš tiesų, jis 1930 metais, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, buvo pervadintas  iš "Viktorija" į "Vytautas".

Nuotrauka iš setainės http://kvitrina.lt/

   Žuvies skulptūra išbuvo iki 1959 metų, kol buvo pastatyta Kauno HE. Pakilus Nemuno vandens lygiui, skulptūra atsidūrė po vandeniu.

   Mano akimis, žuvis ant Nemuno kranto visai nebuvo panaši į banginį, o ir mineralinis vanduo bėgo iš burnos žemyn, netryško kaip fontanas iš galvos.

   1995 metais, kuriant Birštono herbą, kaip pagrindinis akcentas buvo panaudota "Vytauto" šaltinio žuvis. Herbe žuvies galva labai panaši į skulptūros, o iš kur trykšta vanduo, galima diskutuoti - ar iš žuvies galvos, ar kažkur iš už jos. Kaip besakytume, vis tiek žuvis primena banginiuką. Tikriausiai nuo tada ir prasidėjo Birštono banginiuko era.

Birštono herbas

   2014 metais rekonstruojant Druskupio upelio senvagę, joje buvo įkurdintas skulptoriaus Z.Buterlevičiaus sukurtas "Nemuno banginiukas".  Jis turėtų atrodyti taip, kaip nuotraukoje žemiau. 

   Daug kartų buvau Birštone, bet jo nepastebėjau ir tik dabar internete radau šią nuotrauką. O jūs matėte šį banginiuką? Kitą kartą, kai nuvažiuosiu būtinai vaikščiosiu Druskupio pakrante tol, kol jį pamatysiu. 

   Dabar birštoniečiai turi dar vienas banginiuką - ant magnetuko "Surink Lietuvą". Jis yra kažkoks tarpinis variantas tarp Birštono herbo ir "Nemuno banginiuko". Ką jūs manote? 

Surink Lietuvą! Telšiai

   Mano rankose - antras magnetukas iš "Surink Lietuvą" kolekcijos. Labai netikėtai jis atsirado mano namuose, bet manau, kad jo nusipelniau, nes šiemet pavasarį jau aplankiau miestą, kuriame galėčiau įsigyti magnetuką.

   Pristatau ir jums lokį iš Telšių. Apie savo kelionę ir Telšių meškas rašiau visai neseniai Telšiuose apsigyveno lokiai. Nuostabūs lokiai, įdomu, kuris iš jų ant magneto? Gal šis...

...arba tas...

...o gal šis snaudalis...

... nors, greičiausiai tas, kuris į laikrodį įkeltas ir dairosi į miestą iš viršaus

Įdomu, kuris magnetukas atkeliaus pas mane trečias? Bus tęsinys...

Surink Lietuvą! Kaunas

   Pasidaviau visuotiniam pamišimui dėl magnetukų "Surink Lietuvą". O kaip galiu likti abejinga, jei ir taip kolekcionuoju magnetukus, tiesa, juos renku iš UNESCO saugomų objektų ir savo aplankytų vietovių. Nors svečiai, pamatę mano kolekciją, ją pradėjo pildyti įvairiais magnetukais iš savo kelionių. Dabar jau didelė magnetukų įvairovė, bet neišmetu nei vieno. Juk visi dovanoti su meile ir, žinau, kad žmogus būdamas svečioje šalyje galvojo apie mane, specialiai man pirko, todėl kiekvienas magnetukas man brangus, nors jau greitai teks galvoti, kur dar galėčiau kabinti, nes šaldytuvo durelės baigia užsipildyti.

  Mano potraukį magnetukams padidino naujai atsiradusi pramoga - keliauti po Lietuvą, pirkti magnetukus ir iš jų susidėti Lietuvos žemėlapį. Akcija - Surink Lietuvą.

   Pradėjau savo kolekciją nuo miesto, kuriame gyvenu, įsigyti šį magnetuką buvo paprasčiausia. Pavyko nufotografuoti ir objektą, kuris pavaizduotas ant magnetuko - Senį su pypke. Tai labai žavus paveikslas-grafiti, puošiantis, vieną senamiesčio namą.

   Kolekcija pradėta, dabar kelionėse po Lietuvą bus užduotis įsigyti magnetuką 😀