Būti (su) ragana

   Turiu prisipažinti, kad pavargus nuo darbų, problemų ir rimtų knygų, man labai patinka paimti lengvą meilės romaną ir maloniai praleisti laiką meilės intrigų sukuryje. Esu bandžiusi skaityti lietuvių autorių meilės romanus, bet nusivyliau, tad dažniausiai poilsiui renkuosi Noros Roberts knygas. 

   Tačiau šiandien noriu parašyti apie lietuvišką meilės romaną. Pažintis su šia knyga prasidėjo ne nuo sudominusio viršelio knygyne, ne nuo eksperto nuomonės ar recenzijos, o nuo pamatyto interviu su autore Lavisa Spell. Ji pasakojo apie savo pirmosios knygos rašymą, jos išleidimo istoriją. Interviu metu autorė minėjo, kad prieš rašydama knygą, ji domėjosi raganomis, magija. Tikriausiai tai ir lėmė mano pasirinkimą, nes pačiai teko bendrauti su keliomis moterimis, kurios save vadina raganomis, tad pasidarė įdomu, kaip rašytoja mato tokias moteris. 

Šalia knygos guli raganų runos, apie jas rašoma knygoje.

  Knygos "Būti (su) ragana" pagrindinė herojė - ragana. Tik ši ragana nėra ta, kurią galiu sutikti gatvėje, o tokia, kuri knygą pavertė "fantasy" kūriniu, jos meilės istorija su vampyru pridėjo knygai meilės romano, net gi erotinio romano atspalvį. 

   Veiksmas įtraukė ir norėjosi sužinoti, kas bus toliau. Na, o ragana, dėl kurios paėmiau knygą į rankas, ji buvo gražus autorės fantazijos vaisius. Jei skaitysite knygą, negalvokite, kad viskas yra tiesa, ne, tai tas pats, kas galvoti, jog Haris Poteris iš tiesų gyvena čia, tarp mūsų. 

   Man pasirodė, kad knyga perpildyta sekso scenų aprašymų. Pirmoje knygos pusėje bandoma palaikyti erotinę įtampą, o antroje pusėje sekso daugiau nei įvykių. Mano lūkesčiai buvo kitokie - aš tikėjausi knygos apie raganą, o gavau erotinį romaną. Perskaičiau, tik supratau, jog vėl ilgai neskaitysiu lietuviškų meilės romanų. Įdomu, ar yra lietuvė autorė, kuri rašo taip pat gerai meilės romanus, kaip Nora Roberts?

   Ar rekomenduočiau skaityti šią knygą? Taip, jei esate lietuvių meilės romanų gerbėja, jei ieškote erotinio romano, tai tada ši knyga jums. Abejoju, ar atsiras vyras, kuris šią knygą skaitys, nes knyga skirta moteriškai auditorijai.

Knyga "Laisvė būti savimi"

  Pastebėjau, kad pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo saviugdos knygos. Sparčiai auga ir skaitytojų, ir rašytojų ratas. Aš esu perskaičius daug tokių knygų, jos ypač tinka vietoj šokolado pačiu tamsiausiu, niūriausiu metu laiku - lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Besidairydama knygyne, radau nemažai Lietuvos autorių parašytų saviugdos knygų. Išsirinkau Astos Ivaškevičiūtės knygą "Laisvė būti savimi"

  Skaitydama tikėjausi praskaidrinti savo dienas įkvepiančiomis mintimis, pasitikėjimo suteikiančiomis afimacijomis ar pratimais, kurie padės išgyventi niūriausias dienas.

  Vartydama knygą atkreipiau dėmesį, kad ji gražiai sumaketuota: "paraštėse" išskirtos svarbiausios puslapio mintys, rėmeliu apibraukti klausimai, kuriuos reikėtų užduoti sau, skaitant knygą.

   Deja, turinys man pasirodo neišbaigtas, gal įtakojo knygų rašymo patirties stoka, nes tai pirmoji autorės knyga. Ji daugiau primena dėstytojo seminarui parengtą konspektą. O knygos tekste radus užuominą apie seminarus, kuriuos veda A.Ivaškevičiūtė, tik dar labiau sustiprėjo konspekto įspūdis.

   Knygą sudaro penki skyriai, kuriuose autorė nagrinėja jausmus, įsitikinimus, meilės galią, moteriškumą ir veda skaitytoją savęs paieškų keliu. Knyga daugiau teorinė ir nors autorė siūlo praktines užduotis, bet jos nesėkmingai aprašytos. Seminaro metu gyvi klausimai klausytojams gali būti užduodami taip kaip pažymėti knygoje:  "Ar gali bent trumpam atpalaiduoti tikėjimą, kad egzistuoja pozityvūs ir negatyvūs jausmai? Ar atpalaiduosi? Kada? Gali įsivaizduoti, pafantazuoti, koks jausmas, potyris lieka, kai nelieka tikėjimo pozityvu ir negatyvu?", bet.. Skaitant knygą, šios dalys parašytos mažesniu šriftu, todėl atrodo visai nereikšmingos ir norisi greičiau prabėgti tekstą akimis, nesigilinant į jį, o juo labiau nesinori atsipalaiduoti ir pamąstyti apie  pozityvius ir negatyvius jausmus. Jei tai būtų išskirta kaip pratimai ir aiškiai aprašyta, kaip juos atlikti, tai tikrai daug daugiau būtų naudos iš šios knygos.

  Dar labai norėjosi daugiau pavyzdžių iš asmeninės praktikos ir iš seminarų dalyvių gyvenimų. Juk geriausiai žmones įkvepia kitų žmonių gerosios patirtys.

  Šią knygą rekomenduočiau skaityti žmonėms, kurie tik pradeda saviugdos kelią ir yra perskaitę vos kelias knygas. Čia atrasite pagrindines tiesas ir patarimus, einantiems saviugdos keliu.

  Nerekomenduoju skaityti tiems, kas jau žino ir taiko įvairias praktikas tik ieško kažką naujo. Naujų dalykų čia neatrasite, tik pasitvirtinsite žinomas tiesas.

  Pabaigai knygos citata:

"Meilės negali pritrūkti, jos negali būti per daug, ji neturi ribų, limitų ir galiojimo termino. Ji neturi krypties, nes yra visa apimanti. Kai tikime,kad vieną mylint,kitam meilės neužteks, šiai minčiai energijos semiamės iš baimės, o ne iš meilės."

Asta Ivaškevičiūtė "Laisvė būti savimi"