2020 m. rugpjūčio 14 d., penktadienis

George Orwell "1984"

   Aš labai didžiuojuosi savimi. Didžiuojuosi, nes perskaičiau Džordžo Orvelo (George Orwell) knygą "1984-ieji".

   Knyga man labai sunkiai skaitėsi, tiksliau - klausėsi, tik ne dėl įrašo kokybės, o dėl sunkaus turinio. Knygą puikiai įgarsino Algis Ramanauskas - Greitai. Raminančiai veikiantis balsas padėjo išklausyti net pačias baisiausias ir nemaloniausias vietas. Labai nemėgstu skaityti apie brutalumą, kankinimus, todėl kartais vos penkias minutes pajėgdavau klausyti, o kartais darydavau kelių dienų pertraukas, kol vėl pajėgdavau tęsti knygos klausimą.

   Aš ją įveikiau ir galiu pasakyti, kad knyga buvo aktuali tada, kai rašytojas ją parašė, bet dabar gal net aktualesnė.

   "Didysis brolis jus stebi." Taip, Didysis brolis mus stebėjo anksčiau, stebi ir dabar. Ir tai nėra vien Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, ar buvusioje Sovietų Sąjungoje. Čia ir dabar stebėjimas ypač jaučiamas. Pastarosiomis dienomis žmonių kontrolė vykdoma, prisidengiant Corona virusu. Dž. Orvelo knygoje Didysis brolis viską pateisina nesibaigiančiu karu, kurį pats tęsia, šiandien Didysis brolis stebėjimą ir bausmes nepaklusniems pateisina virusu, pandemija. O juk pandemija irgi savotiškas karas, o ir viruso kilmė - neįminta mįslė. 

   Šią knygą galima skaityti, kaip istorinę, fantastinę, bet labiausiai ją rekomenduočiau kaip pranašišką. Technologijos tobulėja, Didysis brolis įgauna vis daugiau galimybių mus stebėti, sekti, nukreipti, perprogramuoti smegenis, kaip ir knygos pagrindinio herojaus. Dabar net nereikia tokių brutalių būdų, kokie aprašyti knygoje, dabar sugalvoti psichologinio poveikio metodai masėms ir perprogramavimas vyksta kur kas greičiau ir paprasčiau. Na, o tie, kurie nepasiduoda įtakai, kurie mąsto ir nesutinka būti stebimi, turės išnykti. Kam rekomenduočiau šią knygą? 

Visiems, kurie sako: " kas čia tokio, kad klauso ir įrašinėja mano pokalbius, skaito elektroninius laiškus, filmuoja ant kiekvieno kampo - juk aš nieko blogo nedarau, o viskas dėl mano saugumo". Būdami tikri, kad viskas jų saugumui, net nekelia klausimo, o koks tikrasis šio stebėjimo tikslas? Paskaitykite "1984", gal kils naujų minčių ir naujų klausimų.

2020 m. rugpjūčio 3 d., pirmadienis

Švėkšnos bažnyčios bokštai


   Žinote posakį: "einu, kur akys veda, kur kojos neša"? Man kartais atrodo, kad važiuoti aklai pasikliaujant navigacija, tai tas pats, kas eiti, kur akys veda. 


   Vakar taip važiavome namo su turistiniu autobusu, nes vairuotojas prisipažino, jog Mažojoje Lietuvoje keliai jam nežinomi, todėl leido navigacijai rodyti kelią.


O ji buvo romantiškai nusiteikusi, vedė mus siaurais keliukais pro mažus miestelius, gražias sodybas...

Parodė, kaip gelsvos vakaro žaros atsispindi Švėkšnos bažnyčios bokštuose, kaip pavargęs gandras kaupia jėgas ilgai kelionei į Afriką...




Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...