Artūras Heilis "Viešbutis"

Sena gera klasika. Kartais labai malonu prie jos grįžti ir ką nors paskaityti. Vakar užverčiau paskutinį „Viešbučio“ puslapį. O gal reikėtų sakyti – užvėriau viešbučio duris?

Vos kelios dienos viešbutyje, bet jame tiek įvykių, tiek aistrų, intrigų ir daugybė viešbučio darbo detalių. Teigiama, kad Artūras Heilis (Arthur Hailey) rinkdamas medžiagą šiai knygai perskaitė 27 knygas apie viešbučių valdymą ir iki smulkmenų žinojo viską apie viešbučius. Knyga įtraukia ir nebepaleidžia nuo pirmo iki paskutinio puslapio.

Viešbutyje sutinkame daugybę žmonių: viešbučio savininką, valdytojo pavaduotoją, vyriausią finansininką, virtuvės šefą ir dar daugybę kitų viešbučio darbuotojų, apie kurių egzistavimą net neįsivaizduojam. Pavyzdžiui - šiukšlių rūšiuotojas. Nežinau, ar kiti viešbučiai turi tokius darbuotojus, bet „Šv. Gregorio“ viešbutyje toks darbuotojas buvo ir, išrinkdamas iš šiukšlių stalo įrankius ir kitus gerus daiktus, viešbučiui per metus sutaupydavo po 40 tūkstančių dolerių.

O koks viešbutis be jo gyventojų, be jų priekaištų, padarytų nuostolių ir ligos priepuolių, kai reikia skubiai suteikti medicininę pagalbą? Nepamiršo autorius konkurentų intrigų ir noro įsigyti viešbutį.

Knygoje sutelpa viskas: viešbučio valdymas, detektyvinė linija, meilės istorija. Čia ne vienas įdomus ir netikėtas siužeto vingis, tad smulkiau nepasakosiu, tik visiems dar neskaičiusiems šios knygos, pasakysiu – verta paskaityti.