Nuostabų rudenišką šeštadienį išsiruošėme į Dzūkiją. Apsukome ratuką virš trijų šimtų kilometrų ir "Surink Lietuvą" kolekcija pasipildė dviem magnetukais - Lazdijais ir Alytaus rajonu.
Lazdijai man asocijuojasi su pasieniu, todėl tikėjausi ant magnetuko pamatyti kokį pasienio stulpą, o pamačiau Veisiejų bažnyčią.
Kadangi su vyru, važinėdami po Lietuvą, stengiamės pamatyti visus objektus, kurie pavaizduoti ant magnetukų, tad nuvykome pasidairyti į Viesiejus. Miestelyje lankėmės pirmą kartą, todėl žemėlapyje pamačius, kad jį lyg melsvu šaliu apsivyniojęs Ančios ežeras, nustebau, kodėl nėra išnaudojama tokia padėtis ir kodėl jis negarsėja kaip kurortas ar turizmo centras. Daugiausia, ką teko girdėti, tai visų giriamą spalvotą fontaną, kuris veikia vasarą vėlai vakare. Lazdijų TIC savo svetainėje dalinasi labai patraukliu fontano vaizdu.
 |
| Fontanas Veisiejuose (nuotrauka iš interneto) |
Atvykus į miestelio centrą, pirmiausia į save atkreipė dėmesį didžiulė balta bebokštė bažnyčia. Lietuvoje mes įpratę, kad artėdami prie nedidelio miestelio, dairomės, kur bažnyčios bokštas, nes ten bus miestelio centras. Veisiejų bažnyčia stovi ant kalniuko, bet neturi bokšto, todėl nėra taip ryškiai matoma iš toli, laimei, šiais laikais navigacija atveda į kiekvieną pageidaujamą tašką.
Bažnyčia nėra labai sena, jai vos du šimtai metų, bet yra pati didžiausia Dzūkijoje, todėl dažnai vadinama Dzūkijos katedra.
Mums labai pasisekė, kad ji buvo atidaryta ir galėjome įeiti į vidų, pamatyti interjerą ir bažnyčią puošiančius paveikslus.
Išėję iš bažnyčios, dar ilgokai vaikščiojome po miestelį, radome ne viena akiai malonią vietą. Šalia bažnyčios gražus skulptūromis papuoštas skverelis.
Šalia ežero - buvusio dvaro parkas. Dvaras nepaliko įspūdžio, o iš parko ežero pakrantėje, pasipuošusio auksiniais lapais, visai nesinorėjo išeiti.
Buvo be galo malonu vaikščioti takais ir grožėtis medžiais, ežeru, mėgautis saulėta diena. Nors fontanas neveikė, bet ežeras dėl to savo grožio tikrai neprarado.
Parke stovi paminklas Esperanto kalbos kūrėjui Liudvikui Zamenhovui, nes jis Veisiejuose kurį laiką gyveno ir rašė esperanto kalbos vadovėlį.
Parke daug senų ir gražių medžių, tarp jų senasis dvaro uosis, skaičiuojama, kad jis apie 200 metų auga šiame parke.
Ir dar nuostabus medis auga, tiksliau du medžiai, kurie kaip įsimylėjėliai, vienas kitą nuo vėjų saugodami, kamienais susipynė.
Veisiejai nuostabūs ir su vyru nutarėme, kad būtų smagu čia pavasaroti. Gal kitąmet...
