Sena gera klasika. Kartais labai malonu prie jos grįžti ir
ką nors paskaityti. Vakar užverčiau paskutinį „Viešbučio“ puslapį. O gal
reikėtų sakyti – užvėriau viešbučio duris?
Vos kelios dienos viešbutyje, bet jame tiek įvykių, tiek
aistrų, intrigų ir daugybė viešbučio darbo detalių. Teigiama, kad Artūras
Heilis (Arthur Hailey) rinkdamas medžiagą šiai knygai perskaitė 27 knygas apie viešbučių valdymą
ir iki smulkmenų žinojo viską apie viešbučius. Knyga įtraukia ir nebepaleidžia
nuo pirmo iki paskutinio puslapio.
Viešbutyje sutinkame daugybę žmonių: viešbučio savininką,
valdytojo pavaduotoją, vyriausią finansininką, virtuvės šefą ir dar daugybę
kitų viešbučio darbuotojų, apie kurių egzistavimą net neįsivaizduojam. Pavyzdžiui
- šiukšlių rūšiuotojas. Nežinau, ar kiti viešbučiai turi tokius darbuotojus, bet
„Šv. Gregorio“ viešbutyje toks darbuotojas buvo ir, išrinkdamas iš šiukšlių
stalo įrankius ir kitus gerus daiktus, viešbučiui per metus sutaupydavo po 40
tūkstančių dolerių.
O koks viešbutis be jo gyventojų, be jų priekaištų, padarytų
nuostolių ir ligos priepuolių, kai reikia skubiai suteikti medicininę pagalbą?
Nepamiršo autorius konkurentų intrigų ir noro įsigyti viešbutį.
Knygoje sutelpa viskas: viešbučio valdymas, detektyvinė
linija, meilės istorija. Čia ne vienas įdomus ir netikėtas siužeto vingis, tad
smulkiau nepasakosiu, tik visiems dar neskaičiusiems šios knygos, pasakysiu –
verta paskaityti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą