Užrašų knygelė su vardais ir adresais. Turiu nuo seno ir aš tokią knygelę. Tiesa, ji ne raudona, bet su užpildyta vardais ir adresais. Adresai kelis kartus nubraukti, perrašyti. Žmonės keičia savo gyvenamas vietas. Kadaise šių adresų labai reikėjo, nes rašydavau laiškus ir man žmonės rašydavo. O dabar elektroniniai laiškai, žinutės, nuotraukos, filmukai išstūmė popierinius laiškus iš mano gyvenimo. Po akimirkos nuo įvykio galiu viską pamatyti, išgirsti, tik kvapo neužuodžiu. Jaučiu nostalgiją seniesiems laiškai. saugau likusius kelis laiškus, taip malonu juos kartais atsiversti ir paskaityti. Prisiminimai nuneša į laiką, kai viskas pasaulyje atrodė gerokai kitaip.
Sofijos Lundberg "Raudona užrašų knygelė" knygos heroję veda per jos gyvenimą, gaivina prisiminimus apie sutiktus žmones. Kiekvienas knygelėje įrašytas vardas primena tam tikrą gyvenimo laikotarpį, patirtus džiaugsmus ir išgyventą skausmą.
Sena moteris, versdama užrašų knygelę, rašo savo gyvenimo istoriją vienintelei likusiai gyvai giminaitei - sesers anūkei. Skaitydama knygą pagalvojau, o kiek gi aš žinau apie savo senelių gyvenimus, jų išgyventus jausmus? Labai mažai. Pamenu savo močiutes senas, tvirtas moteris, tik ką jos išgyveno, kokius jausmus patyrė, nepasakojo. Ak, kaip būtų malonu skaityti savo senolių parašytus prisiminimus ir geriau pažinti jų gyvenimus.
Bet šį kartą skaičiau man svetimos moters prisiminimus ir išgyvenau taip, lyg aš būčiau jos anūkė, lyg man tai būtų skirta. Knyga įtraukė ir nepaleido.
Šis romanas apie žmogaus likimą, apie senatvę ir mirtį, o labiausiai apie meilę. Man atrodo, kad visą knygą geriausiai apibūdina šie žodžiai:
"Visi nešiojasi meilę, kuri nepraeina... Iki galo neišgyventa meilė, kuri taip ir liko neišsipildžiusi. Visi tokią turi. Ką nors, kas įsikūrė širdyje ir ten užstrigo."
Jei pasiilgote gražaus pasakojimo apie meilę, rekomenduoju "Raudoną užrašų knygelę".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą