Ikaro apgaulė: kaip aukštai tu skrisi?

   Kuo skiriasi industrinė ekonomika nuo ryšių ekonomikos? Kokie yra kūrėjai? Kaip tapti menininku? Šiuos ir daugybę kitų klausimų Seth Godin nagrinėja knygoje "Ikaro apgaulė: kaip aukštai tu skrisi?

   Skaičiau knygą ir apimdavo keistas jausmas. Knyga neturi struktūros, nėra vientisa, kartojasi mintys ir teiginiai, dažnai norėjosi pasakyti "sviestas sviestuotas". Bet paskui pagalvojau, jog tai visai kaip su kelionėmis.

   Važiuojant į kelionę reikia pasirengti ir suvokti, kur važiuoji ir ką galėsi pamatyti, kad pasiteisintų lūkesčiai, nes jei tikiesi viduramžių pilių, o randi modernią architektūrą, ar tikiesi baroko, o randi viduramžių pilis, tada nusivili, nes nepasiteisino lūkesčiai.

   Pasirodo ir su knygomis taip pat gali būti. Paskaičiusi instagramoje rekomendaciją, nutariau, jog man ši knyga bus įdomi, tik neatkreipiau dėmesio, jog tai nėra tradicinė knyga. Iš pradžių nustebino trumpi skyreliai ir besikartojančios mintys, tik vis kitais žodžiais išsakytos.

Rodos, rinkau perlų karoliukus iš pabirusio vėrinio. Kiekvienas karoliukas vertingas, bet nematai viso vėrinio grožio.  Taip ir knygoje, kiekvienas skyrelis yra įdomus, pamokantis ar verčiantis susimąstyti, bet visuma per daug chaotiška.

   Beskaitant tuos trumpus skyrelius, susidarė įspūdis, kad skaitau kažkieno Facebook sienos įrašus ir nedaug apsirikau. Knygos pabaigoje radau paaiškinimą - autorius rašo tinklaraštį ir knyga sudaryta iš jo tinklaraščio įrašų.

   Knyga turėtų patikti jaunajai kartai, kuri mėgsta trumpus sakinius, trumpus skyrius. Knygos struktūra pritaikyta jaunajai kartai, tačiau turinys tinkamas visoms amžiaus grupėms ir rekomenduočiau ją paskaityti visiems.

   Seth Godin teigia, kad industrinę ekonomiką šiandien keičia ryšių ekonomika ir mums reikia megzti ryšius. Turime išsilaisvinti iš industrinių draudimų, taisyklių ir tapti menininkais. Meninkais visose srityse, kurti naujus dalykus.

   Dar autorius teigia, kad norint, ką nors daryti, nereikia laukti, o reikia pradėti čia ir dabar, nes po dienos, tavo idėją gali kitas realizuoti.

  Jei norime tapyti, reikia tapyti, jei norime dainuoti, reikia dainuoti, jei norime rašyti, reikia rašyti. Žmogus tobulėja dirbdamas darbą, apie kurį svajoja, nes tik svajodamas geresniu dalininku, muzikantu ar rašytoju netapsi. Ir nesvarbu, kiek turite klausytojų salėje, vos du ar tris. Dainuokite jiems nuoširdžiai,  nes jie yra jūsų nuoširdžiausi gerbėjai. Jei jūsų tekstus skaito  vos keli žmonės, rašykite jiems nuoširdžiai, nes jie jūsų skaitytojai. 

   Mano tinklaraščio įrašus skaito vos keli žmonės, bet žinokite, jog jums - mano tekstų skaitytojai - esu labai dėkinga. 

   Nedrįstantiems pradėti veikti, autorius sako:

   "Taip bijome pasirodyti išpuikę, taip bijome gėdos, jei kas pasakys, kad skraidome per aukštai, taip mus kausto baimė, kad nepritapsime, jog patikime propaganda ir nedarome to, ką gebame."

   S.Godin teigia, kad žmogų labiau ir ilgiau veikia vienas neigiamas atsiliepimas apie jo darbą, nei šimtai teigiamų atsiliepimų ir pagyrimų, todėl jis pataria:

   "Pirma privalai pasirinkti save, o paskui - savo auditoriją.

   Kai sukuri savo kūrinį, kad ir kas tai būtų - paslauga, idėja, bendravimas, spektaklis, susirinkimas,- tai jau padaryta. ką su juo darys auditorija, ne tavo galioje."

Jei vis dar nedrįstate imtis naujovių, paskaitykite "Ikaro apgaulė: kaip aukštai tu skrisi?" ir tikiuosi, ši knyga jus įkvėps naujiems darbams.