Pastebėjau, kad pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo saviugdos knygos. Sparčiai auga ir skaitytojų, ir rašytojų ratas. Aš esu perskaičius daug tokių knygų, jos ypač tinka vietoj šokolado pačiu tamsiausiu, niūriausiu metu laiku - lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Besidairydama knygyne, radau nemažai Lietuvos autorių parašytų saviugdos knygų. Išsirinkau Astos Ivaškevičiūtės knygą "Laisvė būti savimi"
Skaitydama tikėjausi praskaidrinti savo dienas įkvepiančiomis mintimis, pasitikėjimo suteikiančiomis afimacijomis ar pratimais, kurie padės išgyventi niūriausias dienas.
Vartydama knygą atkreipiau dėmesį, kad ji gražiai sumaketuota: "paraštėse" išskirtos svarbiausios puslapio mintys, rėmeliu apibraukti klausimai, kuriuos reikėtų užduoti sau, skaitant knygą.
Deja, turinys man pasirodo neišbaigtas, gal įtakojo knygų rašymo patirties stoka, nes tai pirmoji autorės knyga. Ji daugiau primena dėstytojo seminarui parengtą konspektą. O knygos tekste radus užuominą apie seminarus, kuriuos veda A.Ivaškevičiūtė, tik dar labiau sustiprėjo konspekto įspūdis.
Knygą sudaro penki skyriai, kuriuose autorė nagrinėja jausmus, įsitikinimus, meilės galią, moteriškumą ir veda skaitytoją savęs paieškų keliu. Knyga daugiau teorinė ir nors autorė siūlo praktines užduotis, bet jos nesėkmingai aprašytos. Seminaro metu gyvi klausimai klausytojams gali būti užduodami taip kaip pažymėti knygoje: "Ar gali bent trumpam atpalaiduoti tikėjimą, kad egzistuoja pozityvūs ir negatyvūs jausmai? Ar atpalaiduosi? Kada? Gali įsivaizduoti, pafantazuoti, koks jausmas, potyris lieka, kai nelieka tikėjimo pozityvu ir negatyvu?", bet.. Skaitant knygą, šios dalys parašytos mažesniu šriftu, todėl atrodo visai nereikšmingos ir norisi greičiau prabėgti tekstą akimis, nesigilinant į jį, o juo labiau nesinori atsipalaiduoti ir pamąstyti apie pozityvius ir negatyvius jausmus. Jei tai būtų išskirta kaip pratimai ir aiškiai aprašyta, kaip juos atlikti, tai tikrai daug daugiau būtų naudos iš šios knygos.
Dar labai norėjosi daugiau pavyzdžių iš asmeninės praktikos ir iš seminarų dalyvių gyvenimų. Juk geriausiai žmones įkvepia kitų žmonių gerosios patirtys.
Šią knygą rekomenduočiau skaityti žmonėms, kurie tik pradeda saviugdos kelią ir yra perskaitę vos kelias knygas. Čia atrasite pagrindines tiesas ir patarimus, einantiems saviugdos keliu.
Nerekomenduoju skaityti tiems, kas jau žino ir taiko įvairias praktikas tik ieško kažką naujo. Naujų dalykų čia neatrasite, tik pasitvirtinsite žinomas tiesas.
Pabaigai knygos citata:
"Meilės negali pritrūkti, jos negali būti per daug, ji neturi ribų, limitų ir galiojimo termino. Ji neturi krypties, nes yra visa apimanti. Kai tikime,kad vieną mylint,kitam meilės neužteks, šiai minčiai energijos semiamės iš baimės, o ne iš meilės."
Asta Ivaškevičiūtė "Laisvė būti savimi"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą