Surink Lietuvą! Kupiškis

"Kupiškėnai geri žmonės, tiesūs jų keliai".

Jei būčiau iš anksto žinojusi, ką rasim Kupiškyje, būčiau pasiėmus maudymosi kostiumėlį ir suplanavusi visos dienos išvyką. Šį kartą išvyka buvo trumpesnė ir be maudynių, bet antspaudu patvirtinta, jog tikrai lankėmės Kupiškyje.

Pirmas apsilankymas visada būna kupinas atradimų, Kupiškis nebuvo išimtis, jame taip pat daug atradimų.

Pirmas atradimas - Kristaus žengimo į dangų bažnyčia. Ji viena didžiausių Lietuvoje, 3 navų, 5 altorių. Įspūdingas statinys, matomas iš tolo, labai gražus ir viduje.

Antras atradimas - Henriko Orakausko skulptūros. Jos išsibarstę po visą miestą, todėl buvo labai smagi pramoga vaikščioti ir ieškoti jų. TIC gavome lankstinuką su skulptūrų nuotraukomis ir žemėlapiu, beliko tik jas rasti.

Saulės vainikas

Iš pradžių ieškojom didelių skulptūrų, o jos pasirodo visai nedidukės, įsilieję į miesto architektūrą, ne iškarto ir pastebi. Kai kurias tik antrą, ar trečią kartą praeidami pamatėm. Na, o tas kurias matėm važiuodami, nenufotografavome, nes nenorėjome sukelti avarijos, staigiai stabdydami.

Merkurijus

Šarka ant stalo

Avinėli, pasipurtyk

Inkariukas

Svečias

Trečias atradimas - muzikinis fontanas. Vidurdienį užgrojo roko muzika ir fontanas pradėjo šokti. Nedidelė grupelė miestiečių iš anksto susirinko pasigėrėti šiuo reginiu, o mums tiesiog pasisekė, kad laiku ir vietoje buvome.

Ketvirtas atradimas - Kupiškio marios su puikiai sutvarkytomis pakrantėmis, nedideliais paplūdimiais, paplūdimio futbolo aikštele, vandens pramogomis.

Marių viduryje yra "Uošvės liežuvio" sala. Į salą galima patekti pėsčiųjų pontoniniu tilteliu, pačioje saloje įrengtas pažintinis takas, daug suoliukų, yra vietos piknikui. Gal tik švyturys nedera prie visos aplinkos, bet galima žiūrėti ne į jį, o į priešingą pusę - ten matosi Kupiškis ir didinga Kupiškio bažnyčia.

Per pusdienį nespėjome visko pamatyti, dar būtų smagu pasivaikščioti Kupos upės slėniu ir pasigrožėti vakariniu apšvietimu, iš trijų vėjo malūnu pamatėme vieną, o ir tas palaužtais sparnais.

Pavalgyti užsukome į Upės kepyklėlę, kuri įrengta buvusio kalėjimo pastate.

Beje, ten galima nusipirkti magnetuką. Mes pirkome turizmo informacijos centre, nustebino, kad dirbo, nors buvo sekmadienis.

Kupiškio magnetuką puošia aukštaitė tautiniais rūbais, kaip priminimas kadaise labai gerai Lietuvoje žinomo liaudies etnografinio teatro "Kupiškėnų vestuvės". Pažiūrėjus youtube įrašą, prisiminiau, kad kažkada per TV mačiau jų spektaklį. Tuo metu nebuvo įdomu, nes vestuvių papročiai buvo nelabai pasikeitę, išlaikę senovines tradicijas, pati tokiose dalyvavau. Šiandien jaunimui būtų įdomu ir keista žiūrėti į tokias vestuves, o dalyvauti būtų lyg grįžimas į praeitį šimtu metų.

Ir dar ant magnetuko matome Kupiškio bažnyčią, bei vieną iš H.Orakausko skulptūrų, kuri sukurta pagal Juozo Baltušio autobiografinį romaną "Parduotos vasaros"

Piemenukas

Nuostabu, kad šiais laikais vaikams nebereikia parduoti savo vasarų, jie gali mėgautis vasaros malonumais, nors dažniausiai renkasi ne žaidimus lauke ir maudynes, o kompiuterinius žaidimus. Tikriausiai užaugę rašys romanus "Kompiuteriniams žaidimams paaukotos vasaros"