Surink Lietuvą! Šalčininkai

Šalčininkų magnetuko paieška nuvedė į pietryčių Lietuvą. Kiekvieną krtą važiuodami toliau, stengiamės pamatyti kaip galima daugiau įdomių vietų, esančių aplink lankomą miestą. Taip ir šį kartą, nuvažiavome 350 kilometrų, įsigijome Šalčininkų magnetuką ir puikiai praleidome dieną. Pirmiausia atvažiavome į Medininkus, ten pabučiavome į pilies vartų spyną, nufotografavome pilies sienas ir kiemą per vartų plyšį.

Mūsų laimei, Medininkų bažnyčia nėra pilies teritorijoje, todėl galėjome nors ją apžiūrėti.

Šalia bažnyčios pamatėme baltą skulptūrą, kuri prašytę prašėsi nufotografuojama.

Iš Medininkų pasukome link Šalčininkų, bet nespėjome išvažiuoti iš miestelio, mūsų dėmesį patraukė nuoroda į Juozapinės kalną. Pavadinimas girdėtas, bet kur kalnas yra, nežinojau. Išsukome iš kelio. Kalnas, kaip ir dauguma Lietuvoje, vos kelių metrų, įspūdžio nepaliko, bet... žinių spragą užpildė.

Grįžome į pagrindinį kelią ir toliau važiavome numatytu maršrutu. Tolumoje pasirodė bažnyčios bokštai. Artėdami prie jos, supratome - dar viena mažo kaimelio didinga bažnyčia. Turgeliai, taip vadinasi gyvenvietė, kurioje stovi Turgelių švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia.

Mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 1722 metais, XIX amžiuje ji tapo per maža ir buvo padidinta, pristatant šonines navas. Apžiūrinėjant bažnyčią pamatėme, kad lauko fasadą puošia trys skulptūros, bet viena iš jų pasirodo labai pažįstama - Jono Pauliaus II-jo. Pasirodo, kad paskutinio bažnyčios remonto metu, kuris buvo atliekamas 2004-2010 metais, bažnyčios išorėje buvo pastatytos naujos skulptūros: Dievo Motinos iš Lurdo, Jono Pauliaus II ir palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos.

Už poros kilometrų nuo Turgelių dar viena įdomi vieta - Merkinės kaime esantys dvaro griuvėsiai.

Tai buvusi Pavlovo Respublika, kitur rašoma Paulavos Respublika. Ją įsteigė kunigas, grafas Povilas Ksaveras Bžostovskis (lenk. Pawel Ksavery Brzostowski) ir pavadino savo vardu.   XVIII amžiuje Paulavos Respublika apėmė 3 tūkstančių hektarų plotą, turėjo savo Konstituciją, pinigus, herbą, parlamentą, iždą, savišalpos kasą, mokyklą ir t.t. Jos Prezidentas Povilas Bžostovskis šiose valdose panaikino lažą, žemę išdalijo valstiečiams ir įvedė išperkamąjį mokestį. Taip pat rūpinosi žmonių gyvenimu, kultūra bei švietimu Nedaug kas liko iš buvusio dvaro, kuriame įkurta Paulavos Respublika, bet vertėjo čia stabtelėti ir pajusti laisvės dvasią, kurią galima iki šios dienos jausti.
   Pagaliau pasiekėme savo tikslą - Jašiūnus. Būtent Jašiūnų dvaras yra pavaizduotas ant Šalčininkų magnetuko, o ir parduodamas jis šiame dvare. Jašiūnų dvaras yra gražiai restauruotas, pritaikytas konferencijoms, įvairiems renginiams. Prieš porą metų teko lankytis šiame dvare, su gidu pavaikščioti po dvarą ir išgirsti jo istoriją, tad šį kartą ilgai neužsibuvome, tik nusipirkome magnetuką.

Kiek nustebino Jašiūnai, negalvojau, kad tai toks gyvas miestelis. Gal kad jį kerta Vilnius - Lyda kelias, o gal dėl kitų priežasčių, bet didelėje sankryžoje radome kelias kavines, kelias parduotuves, nedidelę bažnytėlę.

  Skaniai papietavę miestelyje, pasukome į lietuvišką salelę Baltarusijoje, link Dieveniškių.
  Nežinau, ar dar kur nors Lietuvoje yra muitinės postas, kuriame stabdytų visus automobilius. Įvažiuojant reikia sustoti, bet patikros nėra, užtai grįžtant kiekvienas turi atidaryti bagažinę ir parodyti ką veža. Įdomu, kokią kontrabandą žmones iš Dieveniškių veža? Šiek tiek keista, lyg ne iš Lietuvos į Lietuvą važiuotume, o iš Baltarusijos...
   Dieveniškių istoriniame regioniniame parke yra nemažai pažintinių takų, piliakalnių, o mus traukė kadaise labai garsi savo muzikiniais festivaliais Norviliškių pilis. Pilies vaizdai daug kartų matyti internete ir per televizija, bet norėjosi patiems prie jos prisiliesti. 

   Tai visai nedidelė pilis, kuri šiuo metu pritaikyta renginiams, seminarams. Turistui nelabai yra ką ten veikti, nes net kavos nėra kur išgerti, nežiūrint to, kad nuo pilies sklindantis maisto kvapas viliojo vidun, bet užrakintos durys sakė, kad mes nepageidaujami svečiai. Labai ir nesiveržėme, pavaikščiojome aplink. Priėjome prie pat Baltarusijos sienos. Buvo įdomu pamatyti, kaip atrodo Europos Sąjungos išorinė siena. 

Apžiūrėjome Norviliškių bažnytėlę. Pasivaikščiojome ir namo. Pakeliui dar užsukome pažiūrėti į vieną iš didesnių ir senesnių ąžuolų Lietuvoje - Stakų ąžuolą. 

   Jis perpus jaunesnis už Stelmužės ąžuolą, manoma kad jam dar tik apie 1000 metų ir daug "lieknesnis", jo skersmuo - 1,60m, kai Stelmužės ąžuolo - 3,15m. Nežiūrint jo jaunumo ir lieknumo, girioje jis labai įspūdingai atrodo - tikras galiūnas.