Takas eina per du miškus - lapuočių ir spygliuočių. Tad jis keičiasi nuo parko takelio iki iškirsto keliuko per baisius šabakštynus, arba virsta lentomis nuklotu taku per pelkėtą vietą. O vos pradėjus kelionę, galima pereiti "kabantį tiltą". Man jį pereiti pavyko tik tvirtai įsikabinus į vyro ranką.
Nuostabus poilsis saulėtą dieną neskubant eiti, klausytis paukščių čiulbėjimo, stebėti drugelių šokius, bandyti įžiūrėti žolėje greitai šokuojančias varlytes. Man labai patinka miško gėlės, jos tokios kuklios, trapios ir pakeriančios spalvų įvairove.
Miškas nebūtų mišku, jei jame nerastume ko valgomo. Net ir prie tako, kur praeina ne vienas žmogus, raudonuoja žemuogės, auga pirmieji grybai. Voveraičių nespėjau nufotografuoti, nes pirmiausia puoliau jas rinkti, tik po to pagalvojau - nebus nuotraukų...
Ir dar keli įdomūs augalai: nykstantys kadagiai, vešliai kerojantys paparčiai, dvikamienės pušys.
Kas paliko didžiausią įspūdį? Aukštutinė pelkė su akimi. Prieiti galima beveik iki pat akies lentiniu taku, tiesa, jau kiek aplūžusiu, tad kojas teko sušlapti, bet vaizdas buvo to vertas. Pastaraisiais metais teko pamatyti nemažai pelkių ir kas nustebino, kad kiekviena pelkė yra unikali savo dydžiu, augalais. Kiekviena pelkė turi savo veidą.
Pelkėje pamačiau žydinčius augalus, kurie man labai priminė kalijas. Įdomu, kaip šios gėlės vadinasi?
Takas eina ratu - jo pradžia ir pabaiga prie Dusios ežero, kuriame šiandien buvo ne tik daug besimaudančių žmonių, bet ir daugybė burių.
Mano diena buvo nuostabi, linkiu ir Jums nuostabaus savaitgalio!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą